Aštuntokų išleistuvių pasaka...

Ar tu mane myli? – paklausė Alisa. - Ne, nemyliu tavęs, – atsakė Baltasis Triušis. Alisa susiraukė ir sunėrė rankas ant krūtinės taip, kaip tai darydavo kaskart, kai jausdavosi įskaudinta. - Matai? – tarė Baltasis Triušis. - Dabar imsi savęs klausinėti, ar esi netobula ir ką padarei tokio, kad negaliu tavęs mylėti bent truputį. Bet žinai, kodėl negaliu tavęs mylėti? Ne visada būsi mylima, Alisa. Bus dienų, kai kiti bus pavargę nuo gyvenimo, užsigalvoję apie savo rūpesčius ir tave tai skaudins. Kadangi žmonės yra tokie, jie kažkaip nuolat žeidžia vienas kito jausmus, nesvarbu, ar dėl neatsargumo, nesusipratimų ar vidinių ir asmeninių konfliktų. Jei nemyli savęs, jei nemylėsi bent šiek tiek, jei nesukursi meilės sau ir laimės šarvų aplink savo širdį, kitų kad ir silpniausias susierzinimas taps tau mirtinas ir tave sunaikins. Kai pirmąkart pamačiau tave, sudariau sutartį su savimi: „Vengsiu mylėti tave, kol tu neišmoksiu mylėti savęs“.

Nuoširdžiausios sėkmės, mūsų mylimi aštuntokai, mūsų mylimi vaikai!!!